Metodinė diena ,,Bendrųjų kompetencijų ugdymo ir vertinimo integravimas į veiklas pamokose” mokykloje

Gruodžio 5 dieną Kompetencijų vertinimo modelio kūrimo grupė sukvietė visus mokyklos mokytojus į metodinę dieną ,,Bendrųjų kompetencijų ugdymo ir vertinimo integravimas į veiklas pamokose”.
Renginio tikslas: tobulinti mokytojų profesines kompetencijas ir vykdyti patirties sklaidą, nes svarbiausi mokinių ugdymo/si pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas rezultatai – optimali asmenybės branda kaip mokinių įgytų bendrųjų bei dalykinių kompetencijų integrali visuma.
Uždaviniai:
1. Pasidalinti metodinės veiklos patirtimi, kokias bendrąsias kompetencijas mokytojai ugdo pamokose.
2. Motyvuotai pasirinkti ir konstruoti pamokos uždavinį, orientuotą ne tik į dalyko, bet ir į bendrųjų kompetencijų ugdymą bei vertinimą.
Metodinę dieną pradėjo matematikos mokytojas metodininkas A.Petronis vaizdžiai papasakodamas apie bendrųjų kompetencijų ugdymą ir jų svarbą žmogaus gyvenime.
Pirmoje dalyje metodikos grupės pasidalijo patirtimi, kaip sekasi bendrųjų kompetencijų ugdymą ir vertinimą integruoti į mokomuosius dalykus.
Pradinių klasių mokytoja metodininkė G. Trečiokienė pristatė kokios kompetencijos ugdomos pradinėse klasėse.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė A. Stakionienė pristatė lietuvių kalbos pamoką 6 klasėje ,,Diktanto klaidų analizė ir taisymas“. Anot mokytojos, kontrolinių darbų analizės pamokose svarbu mokiniams suteikti galimybę apmąstyti ir įvardinti savo sėkmių ir nesėkmių priežastis, įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi. Mokytoja pateikė konkretų pavyzdį, kaip ugdė mokėjimo mokytis kompetenciją pamokoje ir mokė mokinius įsivertinti šią kompetenciją pagal pateiktą metodą.
Gamtamokslinio ugdymo ir tiksliųjų mokslų metodikos grupės narių patirtį pristatė informacinių technologijų mokytoja metodininkė, matematikos mokytoja E. Kulbienė. Mokytoja akcentavo, kad pamokose ugdomos visos bendrosios kompetencijos. Tačiau dalyko specifika lemia, jog labiausiai pastebimos ir ugdomos, sukuriant situacijas, pateikiant užduotis, taikant įvairius mokymo(si) metodus, šios:
• Pažinimo kompetencija – kai mokiniai ieško atsakymų į klausimus, savarankiškai ieško problemos sprendimų, formuluoja išvadas;
• Mokėjimo mokytis kompetencija – kai mokiniai mokosi siedami naują mokymosi medžiagą ar patirtį su tuo, kas jau žinoma, patirta, įsivertinant įvardija savo sėkmes/nesėkmes, jų priežastis, užduotis atlieka laiku ir pagal vertinimo kriterijus;
• Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija – kai mokiniai atviri viskam, kas nauja, savita įdomu ir geba atrinkti idėjas bei veiksmingai jas realizuoti, nebijo klysti;
• Komunikavimo kompetencija – kai mokiniai moka bendrauti ir bendradarbiauti poroje, grupėje, išsakyti savo nuomonę, paaiškinti vienas kitam mokymosi medžiagą, teikti ir priimti pagalbą.

Užsienio kalbų metodikos grupės darbo patirtį pristatė vyresnioji mokytoja L. Štrėmienė. Ji pažymėjo, kad pamokose bendrosios mokinių kompetencijos yra ugdomos nuolat, tiek dirbant grupelėse ar porose, tiek dirbant individualiai. Komunikavimo ir socialinės kompetencijos itin efektyviai ugdomos dirbant grupelėse ar porose, kai mokinių grupei tenka bendrauti ir bendradarbiauti komandoje, išsakyti savo nuomonę, išklausyti kitų ir ją gerbti, teikti pagalbą ir deramai priimti teikiamą, gebėti susitarti, prieiti prie kompromisinių sprendimų.
Komunikavimo ir asmeninė kompetencijos taip pat efektyviai ugdomos individualiai ruošiant pristatymus/ pasisakymus duota tema. Ypač mokinius motyvuoja tokių užduočių atlikimui IKT priemonės. Mokiniai, pristatydami savarankiškus projektinius darbus, ugdosi pasitikėjimą savimi, mokosi nebijoti suklysti, ugdosi gebėjimą atpažinti klaidas ir pasitaisyti, ugdo ir kalbėjimo prieš auditoriją kompetenciją. Mokinys, ruošdamasis pristatymui, yra priverstas pasidomėti naujais dalykais, kryptingai ieškoti ir susirasti informaciją, plėsti savo akiratį ir tuo pačiu ugdytis pažinimo kompetenciją. Bet kuri kūrybinė užduotis (pasakojimas, atpasakojimas, dialogas, pristatymas, lankstinukų ar plakatų darymas) ugdo iniciatyvumo, kūrybingumo bei mokėjimo mokytis kompetencijas. Bendrųjų kompetencijų ugdymui skiriamas tikrai nemažas dėmesys, tačiau su jų vertinimu situacija yra daug keblesnė. Pažymiu neįmanoma įvertinti bet kokios išsiugdytos kompetencijos lygio ar laipsnio. Čia veiksmingiausias formuojamasis vertinimas, kuris veikia moksleivius pozityviai, skatina siekti pažangos ir motyvuoja tolesnėms veikloms. Kartais bendru sutarimu, vertinant darbo atlikimo dalykinę pusę, galima padidinti pažymį balu arba įtraukti kompetencijų ugdymąsi į kaupiamąjį pažymį.
Kūno kultūros mokytoja metodininkė L. Kėželienė savo pristatyme išskyrė dvi bendrąsias kompetencijas: mokėjimo mokytis ir komunikavimo. Per kūno kultūros pamokas vaikai, kurie lanko sporto mokyklą, dalijasi savo patirtimi, t.y., moko kitus įvairių krepšinio technikos elementų, teikia pagalbą, o kiti ją priima. Mokiniai moka pastebėti savo klaidas, tai aptaria pamokos pabaigoje, kai pasako, kiek pavyko padaryti teisingai pratimų. Kitos paminėtos kompetencijos: asmeninė ir socialinė. Šias abi kompetencijas mokiniai ugdosi teisėjaudami per pamokas, užklasinėje veikloje, vadovaudami klasei ar atskirai grupei, kur reikia valdyti konfliktus dėl taisyklių traktavimo.

Antroje metodinės dienos dalyje mokytojai dalijosi patirtimi, kaip numatant pamokos uždavinį susieti bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymą, numatyti aiškius kompetencijų vertinimo kriterijus. Atliko praktines užduotis.
Metodinę dieną apibendrino mokyklos direktorė S. Venckūnienė.

 

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui V.Slavinskienė