Slaptoji mokykla „Sėlos“ muziejuje

Kovo 26-osios lietuvių kalbos ir literatūros pamoka buvo kitokia, išskirtinė, netradicinė. Ji vyko Biržų „Sėlos“ muziejuje. Mus pasitiko muziejaus darbuotoja – „daraktorė“ Lina Kuncytė. Muziejaus rūsyje įkurtoje „klasėje“ pakartojome Lietuvos istoriją, prisiminėme prieš daugiau nei 150 metų vykusį gyvenimą: sukilimą ir žiaurų jo numalšinimą, susidorojimą su sukilėliais ir mūsų raštiją ištikusią tragediją – lietuviškosios spaudos draudimą. Be abejo, prisiminėme ir iš Suosto kilusį knygnešių knygnešį Jurgį Bielinį. Bandėme suvokti, ką turėjo jausti to meto mūsų bendraamžiai, atsidūrę rusiškose Lietuvos mokyklose, šiurpome nuo to meto bausmės – už garsiai ištartą lietuvišką žodį visą dieną vaikščioti su bausmės lentele „Pakutnica“.
Bet „daraktorės“ – lietuviškoji – mokykla mums patiko. Nors sunkiai skaitėme „slebizuodami“, nors ne tokios patraukios atrodė to meto knygos (vartėme senas maldaknyges), tačiau patiko rašyti žąsies plunksna. Tiesa, to meto mokyklos bausmė – klūpėti ant žirnių – mūsų labai neišgąsdino, nes kiekvienas ją išmėginome labai trumpai. Tačiau nesunku buvo įsivaizduoti, ką galėjo išgyventi to meto mokinys, paklupdytas ant žirnių visai pamokai prieš visą klasę…
Netradicinė lietuvių kalbos ir literatūros pamoka atkleidė, kodėl mes turime šiandien būti atsakingi už gimtąją kalbą, kuri buvo protėvių apginta ir išsaugota per keturiasdešimtį metų trukusį lietuviškosios spaudos draudimą.

Kristupas Pijus Balčiūnas, Rūta Janonytė, Unė Pugžlytė, 6a kl.