Spalio 5 -ąją – Tarptautinę mokytojo dieną – „Aušros“ pagrindinė mokykla pasirinko žalią spalvą, nes, kaip šventėje visiems paaiškino renginio vedėjai aštuntokai Beatričė, Vestina ir Grantas, „žalia padeda kvėpuoti. Žalia augina viltį. Būtent žalia palaiko širdies plakimą ir augina meilę, pagarbą viskam, kas gyva“. Tad mokytojo dienos šventei buvo sugalvotas aprangos kodas – žalia spalva. Arba žalia detalė aprangoje. Ir nuo pat ryto pažaliavo „Aušra“: žalios suknelės ir džemperiai, žalios kelnės, švarkai ar kaspinėliai plaukuose, žali batai…
Po pamokų mokytojai buvo pakviesti į konferencijų salę, į šventę „Žalia žalia per visą dangų“. Ant stalų degančios žalios žvakės, žaliose lėkštelėse saldainiai žaliais popierėliais ir paruoštos žalios vėliavėlės išdavė – bus kažkas. Kažkas kitaip. Kažkas žaliai.
Trumpai, bet linksmai pasveikinę mokytojus aštuntokai ėmėsi mokytojų patikros. Pirmiausia jie pasiūlė prie penkių stalų susėdusioms penkioms komandoms sugalvoti vieno žodžio (sudurtinio, termino ar kokio kito pačių sudėlioto) „žalią“ pavadinimą. O tada… tada „Žaliažiogiai“ „Žaliumai“, „Žaliaskarės“, „Žaliūkai“, „Žolynėliai“ įsijungė į darbą.
Mokytojai gavo įvairias užduotis: jie turėjo prisiminti kitas, be spalvos, žodžio „žalias“ reikšmes, teko galvoti, ką reiškia kai kurie „žali“ posakiai, minti „žalias“ mįsles. Pabaiga buvo smagiausia: skambėjo populiarių estradinių dainų fragmentai, o komandoms iš kelių sekundžių įrašo reikėjo žaibiškai nuspręsti, skambės ten žodis „žalias“ ar ne. Jei taip, tai visi turėjo tą pailiustruoti dainuodami. Oi kaip linksmai skambėjo mokytojų dainos, o akyli aštuntokai – vertintojai – skaičiavo balus. Nugalėtojams teko žali prizai, skambėjo pradinukų ir vyresniųjų klasių mokinių, paruoštų mokytojos Jolantos Stasiūnienės, atliekamos „žalios“ dainos.
Žalia šventė pavyko!
