Į susitikimą su Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos aštuntokais bei mokytojais dr. Tomas Drevinskas, Kalifornijos technologijos instituto cheminės analizės specialistas, atvyko kaip projekto „Mes iš AUŠROS“ svečias.
Susitikimas-pokalbis prasidėjo labai simboliškai: Tomas, žemėlapyje parodęs mažytį taškelį BIRŽAI, nutiesė liniją iki Kalifornijos, kuri šiuo metu yra jo ir laikina pastogė, ir įtempto darbo NASA laboratorijoje vieta. Kaliforniją jis aštuntokams pristatė kaip sekvojų kraštą, o vyresnės kartos klausytojams priminė praeityje populiarų serialą SANTA BARBARA: juokaudamas pasakė, jog amerikiečiai šio serialo nežino, bet puikiai žino Kaliforniją, o lietuviai vis dar prisimena serialą, bet nelabai žino Kaliforniją… O tada mokslininkas visų žvilgsnius atkreipė į kosmosą, į Merkurijų ir Saturną bei jo smulkesnį mėnulį Enceladus. Žmogaus iš Biržų kasdienė veikla Kalifornijoje ir yra susijusi su Enceladus. Kodėl būtent Enceladus? Ogi todėl, kad mokslininkams yra žinomas šios planetos dydis ir slėgis, todėl galima apskaičiuoti, kokių medžiagų instrumentai toje planetoje būtų patikimi ir galėtų tą slėgį atlaikyti, kad būtų galima atlikti numatytus tyrimus ir gauti reikalingus duomenis. Misijos tiriant Saturno sistemą metu kosminis zondas CASSINI užfiksavo Enceladus geizerius. O kur vanduo, ten ir gyvybė. Ta gyvybė – tai ne mūsų vaizduotės kuriami ateiviai, ji gali būti net pati smulkiausia, plika akimi nematoma, gali būti įvairiausių formų, bet tai – gyvybė. Ir nors CASSINI savo misiją jau užbaigė, tačiau užfiksuotų duomenų analizė tęsis dar daugelį metų.
Tomas su savo komanda kuria robotą-gyvatę, kurio tikslas – prasiskverbti į Enceladus sluoksnius ir nustatyti ten esančią gyvybę. Tam į robotą-gyvatę reikia maždaug 30 cm ilgio ir 10 cm skersmens vamzdyje (apskaičiuota, kad būtent vamzdinė forma geriausiai atlaiko slėgį) sutalpinti visą laboratoriją, kuri apdorotų gautus tyrimus ir duomenis siųstų į Žemę. Tomo veikla ir susijusi būtent su tos mokslinės laboratorijos kūrimu. Mokslininkai, kurdami povandeninį cheminės analizės aparatą, atlieka „praktikos darbus“: Kanadoje, Athabasca ledyne, jie testuoja robotą-gyvatę ir apdoroja duomenis. Greito rezultato čia negalima tikėtis, nes, tarkim, CASSINI kelionė iki Saturno truko 7 metus. O kur dar duomenų paėmimas, siuntimas, apdorojimas…
Aštuntokai klausėsi įdomaus ir sklandaus dr. Tomo Drevinsko pasakojimo apie savo kaip mokslininko kelią, kurio pirmus žingsnius jis žengė čia, Biržuose, „Aušroje“. Kas žino, gal po kelerių metų kažkuris aštuntokas prisijungs prie NASA komandos ir tęs pradėtus tyrimus.
Jūratė Laisvūnė Šatienė
